Lietuva, mes esame lyderiai!

Lietuva išsiskiria itin griežtais aplinkosauginiais reikalavimais, skirtais apsaugoti vandenis nuo taršos nuotekomis.

Pastaraisiais metais mūsų šalis ėmėsi ambicingų teisės aktų, užtikrinančių, kad tiek buitinės, tiek pramoninės nuotekos būtų maksimaliai išvalytos prieš išleidžiant į aplinką. Lietuva laikoma viena iš lyderiaujančių valstybių Europoje nuotekų tvarkymo srityje

Šie pasiekimai ne tik didina aplinkos švarą, bet ir skatina pasididžiavimą šalies inovacijomis bei pramone.

Griežčiausi nuotekų tvarkymo reikalavimai Lietuvoje

Lietuvoje galioja vieni aukščiausių nuotekų valymo standartų Europoje. Nuo 2019 m. lapkričio įsigaliojo Nuotekų tvarkymo reglamento nuostatos, numatančios, jog galima įrengti tik tokius individualius nuotekų valymo įrenginius, kurie išvalys azoto ir fosforo junginius iki nustatytų normų. Taip siekiama mažinti vandens telkinių eutrofikaciją (žydėjimą) ir apsaugoti požeminius vandenis. Siekiant to paties tikslo, jau nuo 2019 m. galioja griežtesni nuotekų valymo reikalavimai visiems naujai diegiamiems įrenginiams.

Senų įrenginių modernizavimas iki 2030 m.

Pagal reglamentą, nuo 2030 m. visi individualūs nuotekų įrenginiai turės užtikrinti azoto ir fosforo pašalinimą iš išleidžiamų nuotekų. Tai reiškia, kad senesnių sistemų savininkai turės jas atnaujinti arba patobulinti, kad atitiktų naujus aplinkosaugos kriterijus. Jau dabar aplinkosaugininkai skatina gyventojus nelaukti – neefektyviai valančius septikų tipo įrenginius ragina keisti moderniais biologinio valymo įrenginiais

Draudimas naudoti neefektyvius septikus.

Lietuvoje nebebus (ir faktiškai jau seniai nėra) toleruojama praktika nuotekas kaupti paprastuose septikuose ar išleisti į gruntą be tinkamo išvalymo. Aplinkos apsaugos pareigūnai, užtikę, kad sklype eksploatuojamas tik paprastas septikas (be aktyvaus biologinio valymo), gali pareikalauti jį iškasti ir pakeisti sertifikuotu įrenginiu. Ši griežta pozicija užtikrina, kad į aplinką nepatektų nevalytos arba nepilnai išvalytos nuotekos.

Griežti reikalavimai ir jų įgyvendinimo priežiūra lemia, kad Lietuvoje naudojami tik efektyvūs, šiuolaikiniai nuotekų valymo sprendimai. Tai kuria pridėtinę vertę aplinkai ir prisideda prie vandens telkinių švaros gerėjimo visoje šalyje.

Pasiekimai ir lyderystė Europoje

Dėl nuoseklios politikos Lietuva šiandien yra minima kaip viena pirmaujančių Europos Sąjungos valstybių nuotekų tvarkymo srityje. Europos Komisijos atliktas Urbanistinių nuotekų direktyvos įgyvendinimo vertinimas parodė, kad pirminis nuotekų surinkimas (kanalizacijos tinklai) Lietuvoje jau 100% atitinka ES reikalavimus, o antrinio (biologinio) valymo reikalavimai įgyvendinami 98% apimtimis. Net tretinis (pažangus) valymas, apimantis tokius procesus kaip azoto ir fosforo šalinimas, pasiektas 85% lygmeniu, lenkiant daugelį kitų šalių. Pagal šiuos rodiklius Lietuva atsidūrė tarp pačių geriausiųjų – greta Čekijos, Vengrijos ir Slovakijos.

2012 m. Lietuvoje jau 93% visų surenkamų nuotekų buvo išvalomos tinkamai, tuo tarpu 2002 m. šis skaičius siekė vos 21%. Šis šuolis buvo pasiektas panaudojant investicijas į naujas nuotekų tinklų ir valyklų statybas, ypač pasinaudojant ES fondų parama. Tokie rezultatai rodo, kad griežti reikalavimai duoda apčiuopiamą naudą aplinkai – per labai trumpą laiką Lietuva pasivijo ir aplenkė senbuves šalis nuotekų valymo efektyvumu.

Sukurta Nuotekų tvarkymo informacinė sistema (NTIS), kur gyventojai gali registruoti savo įrenginius, o atsakingos institucijos – stebėti jų priežiūrą. Tai rodo, kad Lietuva ne tik nustato griežtas taisykles, bet ir inovatyviai sprendžia, kaip užtikrinti jų vykdymą praktikoje.

Tokie pasiekimai pelnė Lietuvai tarptautinį pripažinimą. Galime drąsiai teigti, kad mūsų šalis tapo pavyzdžiu, kaip per trumpą laiką pasiekti aukštą nuotekų tvarkymo lygį, derinant griežtą kontrolę ir modernias technologijas.

Kaip tvarkosi kaimynai? Lietuvos ir Lenkijos palyginimas.

Griežti reikalavimai ir pažangi infrastruktūra Lietuvoje išskiria mus regione. Palyginimui verta pažvelgti į kaimyninę Lenkiją, kur nuotekų tvarkymo situacija ilgą laiką buvo prastesnė. Lenkijos patirtis leidžia įvertinti Lietuvos pažangą. Daugelyje Lenkijos kaimiškų vietovių iki šiol paplitęs nuotekų tvarkymo būdas – sandarios kaupimo talpos (septic tank) arba septikai su infiltraciniu lauku. Deja, šie metodai ne visada garantuoja tinkamą valymą. Audito duomenys rodo, kad kai kuriose Lenkijos savivaldybėse net 80–99% visų buityje susidarančių nuotekų patekdavo į aplinką visai nevalytos. Tai reiškia, jog teršalai iš tokių neefektyvių sistemų tiesiogiai pasiekia gruntinius vandenis ir upelius.

Nors Lenkijoje pastarąjį dešimtmetį daugėja individualių nuotekų valymo įrenginių, apie 63% jų vis dar sudaro paprasti septikai su filtraciniais laukais. Ekspertai perspėja, kad tokie infiltravimo sprendimai kelia rimtą pavojų paviršiniams ir požeminiams vandenims – iš esmės tai nepakankamas valymas, nes teršalai tik iš dalies sulaikomi grunte.

Dėl kontrolės stokos neaišku, ar tokie įrenginiai apskritai atitinka kokius nors standartus. Neatsitiktinai kai kurios ES šalys (pavyzdžiui, Prancūzija) uždraudė naujų septikų su absorbciniais laukais įrengimą po to, kai tyrimai parodė požeminio vandens kokybės blogėjimą šiose zonose.

Lietuvos situacija.

Tuo tarpu Lietuvoje infiltruoti nevalytas nuotekas nebeleidžiama – tokie pasenę sprendimai pas mus laikomi nepriimtinais aplinkos atžvilgiu. Aplinkosaugos institucijos aiškiai nurodo, jog net ir turint sertifikuotą užsienyje pagamintą septiką be aeracijos, jį eksploatuoti Lietuvoje gali būti laikomas netinkamu pagal galiojančius reglamentus.

Gyventojai, kurių sklypuose randami veikiantys septikai, yra raginami juos išmontuoti ir pasirūpinti moderniu biologiniu valymo įrenginiu. Taip Lietuva užbėga už akių galimoms ekologinėms problemoms, su kuriomis vis dar susiduria kaimynai.

Net ir stambesnių nuotekų valymo atžvilgiu Lenkija kiek atsiliko. ES reikalauja, kad didesnių miestų valyklos šalintų azotą ir fosforą, tačiau Lenkija ilgą laiką šią nuostatą taikė tik labai dideliems miestams. Europos Komisijai pareikalavus, Lenkija turėjo pakeisti požiūrį ir taikyti sustiprintą maistinių medžiagų šalinimą visoms >10 tūkst. gyventojų aglomeracijoms. Šie uždelsimai lėmė, kad Lenkija dar nebuvo pilnai įgyvendinusi visų Urbanistinių nuotekų direktyvos sąlygų, o Lietuva tuo metu jau buvo pasiekusi aukštą atitikimo lygį.

Kitaip tariant, Lietuvos pažanga nuotekų tvarkyme pranoko net gerokai didesnės kaimynės pasiekimus.

Šis palyginimas su Lenkija išryškina, kokią pažangą Lietuva yra padariusi. Mūsų šalyje įdiegtos naujos kartos technologijos ir griežti reglamentai leidžia išvengti problemų, su kuriomis kaimynai dar kovoja. Tai pagrindžia Lietuvos, kaip regiono lyderės, reputaciją aplinkosaugos srityje.

Pažangūs lietuviški sprendimai ir gamintojų indėlis.

Griežti reikalavimai ne tik saugo aplinką, bet ir paskatino suklestėti vietinę inžinerinę mintį bei pramonę. Lietuvoje veikia keletas įmonių, kurios specializuojasi nuotekų valymo įrenginių kūrime ir gamyboje. Lietuvos gamintojai vertinami dėl kokybiškų sprendimų, o jų produkcija atitinka tiek nacionalinius, tiek tarptautinius standartus.

Lietuvoje sukurti nuotekų valymo įrenginiai yra sertifikuojami pagal griežčiausius Europos Sąjungos standartus, pavyzdžiui EN 12566-3, taikomą mažo pajėgumo biologiniams valymo įrenginiams. Tai reiškia, kad jie atitinka aukštus reikalavimus dėl išvalymo efektyvumo ir patvarumo. Šalis tarptautiniu mastu netgi pripažįstama kaip viena lyderių nuotekų valymo technologijų srityje, o tokia reputacija grindžiama būtent lietuviškų įrenginių kokybe.

Modernūs lietuvių sukurti valymo įrenginiai pasižymi itin aukštu išvalymo lygiu. Naujausios kartos sistemos geba pašalinti iki 98–99% teršalų (organinių medžiagų, azoto, fosforo) iš buitinių nuotekų. Pavyzdžiui, „Deimantas“ serijos valymo įrenginiai, kuriuos gamina lietuviška bendrovė Diamodus, pasiekia iki 99% nuotekų išvalymo efektyvumą. Toks rezultatas gerokai viršija minimalius reikalavimus (pvz., Lietuvoje reglamentuojama, kad azoto likutis turi būti <25 mg/L, fosforo <5 mg/L) ir užtikrina, kad išvalytas vanduo praktiškai nebeturi neigiamo poveikio aplinkai.

Lietuviški gamintojai projektuoja savo įrangą taip, kad ji veiktų patikimai įvairiomis sąlygomis. Geri įrenginiai turi būti pritaikyti tiek aukšto gruntinio vandens lygiui, tiek atšiauresniam klimatui ar intensyviai apkrautam gruntui (pvz., po įvažiavimu). Tai svarbu Lietuvoje, kur gruntiniai vandenys vietomis yra arti paviršiaus – kokybiški įrenginiai užtikrina, kad net ir sudėtingomis sąlygomis nuotekos bus išvalytos saugiai.

Toks dėmesys vietos sąlygoms pelno pasitikėjimą ir leidžia gyventojams rinktis lietuvišką produkciją žinant, jog ji sukurta atsižvelgiant į mūsų aplinkos ypatumus.

Eksportas ir tarptautinis pripažinimas: Lietuvos įmonių sukurti nuotekų valymo sprendimai sėkmingai diegiami ne tik šalies viduje, bet ir užsienyje. Lietuviški įrenginiai eksportuojami į kaimynines šalis bei Skandinaviją – pavyzdžiui, tiekiami į Lenkiją, Latviją, Norvegiją.

Tai rodo, kad lietuvos gamintojų kompetencija pripažįstama ir konkurencinga tarptautinėje rinkoje. Faktas, jog net didesnės šalys, tokios kaip Lenkija, importuoja lietuviškus valymo įrenginius, liudija aukštą jų kokybę ir inovatyvumą.

Didžiuojamės, kad Lietuvoje pagaminti įrenginiai padeda spręsti nuotekų tvarkymo problemas ir kitur pasaulyje.

Apibendrinant, griežta aplinkosaugos politika ir pažangūs inžineriniai sprendimai padėjo Lietuvai tapti nuotekų valymo lydere regione. Mūsų šalis ne tik vykdo, bet ir viršija tarptautinius reikalavimus, o lietuviški gamintojai, tokie kaip UAB Diamodus, kuria inovacijas, kuriomis galime didžiuotis.

Tai įkvepia ir parodo puikų pavyzdį kitoms valstybėms – net būdama nedidelė, Lietuva gali būti priešakyje, užtikrindama švarią aplinką dabartinėms ir būsimoms kartoms.

Turite klausimų? Kreipkitės į „Diamodus“ komandą – konsultuosime, patarsime ir padėsime išsirinkti tinkamiausią sprendimą jūsų poreikiams.

+37063806068, info@diamodus.lt, www.diamodus.lt